Lenovo Legion Y520 remontas
2023-11-16
Tai kas nutiko šiam aparatui galima pavadinti žanro klasika. Šio Y520 modelio šeimininkui nepasisekė du kartus... Sudužus kompiuterio ekranui (na kam nepasitaiko), klientas nutarė pasitikėti savo jėgomis ir ekraną pasikeisti pats. Juk viskas labai paprasta. Taip ir yra, nuimi ekrano rėmelį, toliau keturi laikantys varžtai, ištrauki ekrano kabelį, prijungi naują matricą, suki viską atgal ir vualia! Ir net neprireikė plaktuko... bet...
Vietoje ekrane įsižiebusio Lenovo logotipo paragaujama „skanaus“, svylančios elektronikos dūmų kvapo... Ir kas nutiko mielas drauge? Juk viską padarei gerai.
Na nevisai.. O kaip baterija, nepamiršote jos atjungti?
Belieka tik pasikrapštyti galvą... O kalbant apie sudėtingus dalykus paprastai, atsitiko taip, kad 20 voltų linija skirta apšviesti vargšą ekraną, kažkokiu tai stebuklingu būdu papuolė į 3 voltų liniją, skirtą užmaitinti nelabai jau dideles ekrano valdymo smegenėles. „Kažkokiu“ gal nelabai tinkamas išsireiškimas, geriau vartoti kreivų rankų sindromas, žemės drebėjimo, ar ilgųjų šviesų apakinimo, būtent tuo metu kai jungiate nelemtą ekrano šleifą į lizdą, neatjungę baterijos.
Visa bėda, kad gamintojas „pasistengė“ suprojektuoti 3V ir 20V linijas šalia viena kitos mažesniu nei vieno milimetro atstumu. Primename, kad 20V linija einanti į ekraną, visada yra „ON“, kai yra prijungta baterija, nepriklausomai kompiuteris yra išjungtas ar ne. Pakako visai nedaug pakreipti šleifo jungtį ir 20V nepasididžiavo pasivaikščioti po 3V linijos kiemą susprogdindama kelis fejerverkus.
Tik nepulkite keikti Lenovo, daugelis kitų kompiuterių gamintojų elgiasi panašiai. Ir kaži kodėl? Atsakymą manau jau supratote patys ir dabar jau galima paleisti vieną kitą tiradą... Tokių atvejų kaip šis yra šimtai ir tūkstančiai. Filosofija gana aiški - patys kalti, sugadinote puikiai veikusį kompiuterį, bet nesijaudinkite, mes jums jau esame paruošę naują (geresnį, galingesnį, gražesnį) modelį. Ir taip Y520 keičia Y530, Y530 keičia Y540, Y540 atsinaujina į Legion 5 ir taip pasaka tęsiasi. Vartojimo ratas sukasi ir niekada nestoja. Bet neskubėkite lėkti į parduotuvę naujo „super“ modelio. Jei jus tenkino senasis - mes pasiruošę jums padėti!
Šis modelis pažįstamas iki skausmo, kiekvienas motininės plokštės komponentas žinomas mintinai, kaip žodžiai iš Trijų Milijonų himno. Nereikia nei plokštės schemos nei boardview...
Gerai, nusiplėškime supermeno kostiumą, iš kuklumo juk tikrai nemirsime, tad kimbame į darbus. Šį kartą klientas sąžiningai kaip kunigui išpažįsta savo nuodėmes: kišau nagus, neatjungiau prakeiktos baterijos, paleidau fejerverkus. Belieka tik pasveikinti jį ir paprašyti minutėlę palaukti. Diagnostika šiuo atveju užtrunka greičiau nei šeimininkas spėja sulakstyti į lauką sutraukti dūmo. Tik nuėmus korpuso dugną iš karto į akis krenta lyg kirviu per pusę perkirstas Intelio čipseto kristalas. Apie jo mirtį paliudija 0,5 omų varža jo 1,05V maitinimo grandinėje.
Na viskas gerai, nesijaudinkite – pagydoma, bet reikės operacijos, rytoj jau galės lakstyti. Nurimęs klientas iškeliauja namo, o mes guldome pacientą ant operacinio stalo. Truputis magijos su garsiuoju Lenovo kompaundu ir litavimo stotelė daro savo darbą.
Nulitavę čipsetą, matuojame varžas, bet „trumpas“ niekur nedingo. Su šiuo modeliu kaip taisyklė po tokių avarijų į dausas keliauja ir 3V LCD logika. Tai niekam neįdomi penkių kojų mikroschema, kuri turi tik vieną užduotį – įjungti arba išjungti 3 voltų matricos maitinimą. Nulituojame šia mikroschemą, bet rezultatas pasikeičia labai nežymiai – 3V grandinėje dar kažkas trumpina. Ieškome toliau kas dar pasivaišino 20V įtampa, iš patirties tai dažniausiai būna audio kodekas, lan kontroleris ar kita eilinė mikroschema. Šiuo atveju paskutine auka tampa kortelių skaitytuvo kontroleris. Nulituojame čipuką ir varža 3V grandinėje stabilizuojasi iki kiloomų. Puiku, pusė darbo padaryta.
Lavonus traukiame į šalį ir bandome plokštėje įžiebti gyvybę. Prijungiame laboratorinį maitinimo bloką. Plokštė dar be naujo čipseto. Mūsų tikslas patikrinti ar yra gyvybė 3V ir 1.05V maitinimo linijose. Viskas pagal planą.
Toliau litavimo stotelė atlieka savo darbą ir naujasis čipsetas atsigula į jam skirtą vietą. Nepamirštame užlituoti naujos logikos mikroschemos ir pasiknisę savo „aukso fonduose“ randame padirbėjusį bet puikios būklės kortelių skaitytuvo kontrolerį.
Ir dar vienas būtinas darbas kurį privaloma padaryti keičiant čipsetą, jei nenorite sulaukti siurprizų – BIOS ME regiono išvalymas. Tam išlituojame bios mikroschemą, programatoriumi nuskaitome jo „dumpą“. Pagal esamą versiją parenkame ir užrašome naują, švarų, gražų ME regioną. Užprogramuojame čipą ir lituojame atgal. Kam to reikia? Na juk nenorėtumėte valgyti restorane iš neplautos lėkštės ir naudotis maisto likučiais apdžiuvusia šakute? Maža kokią bakteriją pasigausit...
Litavimas baigtas. Prieš paleidžiant Boeingą į dangų dar kelis kartus viską apžiūrime, išmatuojame varžas. 3V linijoje kiloomai, 1.05 čipseto maitinimo linijoje 56omai – puiku. Jungiame laboratorinį maitinimą, amperai šokinėja, post korta informuoja kad pacientas sąmoningas. Greitai atjungiame – nenorime, kad perkaistų iš tos laimės...
Surenkame viską į korpusą ir ate, ne ate, o ATE (always test everything). Keletos valandų trukmės stres testai, visų mazgų patikrinimas. Ir pabaigai – kortelių skaitytuvas veikia! Dabar jau tikrai ate.
