HP 15-af111na (motininės remontas)
2019-06-05
Remontuojame nešiojamą kompiuterį HP 15-af111na. Kompiuteris be gyvybės ženklų – nėra maitinimo, jokios reakcijos į jungimo mygtuką. Klientas minėjo, kad kažkas kažką litavo, nutraukė, užtrumpino... Istorija kas buvo daryta neaiški, o tai nieko gero nežada. Pirmiausiai išsiardome kompiuterio pagrindinę plokštę ir ją nuodugniai apžiūrime pro mikroskopą. Pagrindinės plokštės modelis LA-C781p. Šiam modeliui schemos ir „boardview“ nėra, o tai reiškia, kad remontuoti teks „aklai“. Apžiūrint plokštę iš karto į akis krenta pažeidimai procesoriaus maitinimo grandinės zonoje. Trūksta komponento PC85, o RP2 kybo ore ant kelių išrautų mikroskopinių takelių . Fliuso likučiai rodo, kad buvo bandyta lituoti, tačiau nelabai sėkmingai. Greičiausiai lituokliu buvo užkliudytas komponentas RP2 ir išrauti kontaktiniai takeliai. RP2 tai 100kΩ keturių išėjimų rezistorius į jį ateina 3V maitinimo liniją. Iš karto patikriname ar netrumpina 3V budinčioji linija, tam matuojame varžą ant droselių esančių netoli 3V/5V maitinimo mikrokontrolerio RT8243AZQW. Varža tesiekia tik 23 omus, tai rodo, kad 3V linija buvo pramušta ir trumpina. Nurauti rezistoriaus RP2 kontaktiniai takeliai galėjo susiliesti tarpusavyje taip sukeldami „trumpą“ jungimą 3V linijoje.
Norint išsiaiškinti kuris komponentas trumpina į 3V liniją paduodame 3 voltų įtampą iš laboratorinio maitinimo bloko ir naudodami termokamera ieškome kaistančio elemento.
Iš karto iki 34 laipsnių pradeda kaisti 3V/5V budinčiosios mikrokontroleris RT8243AZQW. Jį nulituojame tačiau tai nenudžiugina, „trumpas“ signalas toliau laikosi ir ima kaisti multikontroleris KB9022Q kuris yra programuojamas. Jį taip pat nulituojame nuo plokštės. Toliau procesoriaus eilė, tai AMD AM7410ITJ44JB „kombainas“ (procesorius, grafika ir habas viename). Procesorius sudegęs ir tai labai gaila, nes nuo šios vietos remonto kaina stipriai šoka į viršų.
Gavę kliento „palaiminimą“ pradedame remonto darbus nuo procesoriaus keitimo. Naudodami infraraudonųjų spindulių stotelę nulituojame senąjį procesorių. Nukėlę procesorių matuojame ar pagaliau dingo „trumpas“, bet deja..
Toliau kaista komponentas kurio pagal markiruotę nepavyko identifikuoti, randame tokį patį ant donorinės plokštės ir jį perlituojame.
Na ir pats paskutinis eilėje tai tinklo plokštės mikrokontroleris Realtek 8166EH po kurio nulitavimo 3V linija atsigauna ir vietoje keliasdešimties omų jau turime kilo omus. 3V linija nebetrumpina. Tai maža pergalė ir pusė darbo jau padaryta, belieka visus perdegusius komponentus pakeisti naujais :) Pradedame nuo procesoriaus. Nulituojame senąjį lydmetalį ir švariai nuvalome kontaktinius takelius. Tepame aukštos kokybės fliusą, pozicionuojame naująjį čipą, toliau stotelė atlieka savo darbą ir naujasis procesorius tvarkingai atsiduria jam skirtoje vietoje.
Toliau multikontrolerio KB9022Q eilė. Litavimas šiek tiek sudėtingesnis, nes tai mikroschema su 128 smulkiomis kojelėmis. Lituojame naudodami mikroskopą, po litavimo atskirai patikriname kiekvieną kojelę ar tvirtai laikosi, labai nesinorėtų dėl blogo kontakto iš naujo daryti diagnostiką :) Kaip ir minėjome šis multikontroleris yra programuojamas. Programavimui naudojame rusų inžinieriaus Vertianovo sukurtą programatorių kurio pagalba galime įrašyti multikontrolerio „dumpą“ į čipą. Taip pat perrašome ir bios mikroschemą su švariu ME regionu. Keičiant procesorių su integruotu habu – tai būtina padaryti, nes kitaip gali atsirasti įvairių kompiuterio veikimo niuansų.
Sekantis žingsnis – tvarkome 3V/5V maitinimo zoną. Lituojame naują mikroschemą RT8243AZQW ir atsargumo dėlei pakeičiame AON7934 N kanalinius mosfetus. Taip pat pakeičiame tinklo plokštės mikrokontrolerį, prilituojame nurautą kondensatorių ir atstatome pažeistus rezistoriaus RP2 kontaktinius takelius.
Metas išbandyti! Plokštę jungiame prie laboratorinio maitinimo bloko, nustatome 19V įtampą ir spaudžiam ON.. Amperai pradeda šokinėti ir tai geras ženklas - plokštė sėkmingai startuoja. Nepilnai surenkame į korpusą ir standartiškai leidžiame visus testus. Kompiuterį testuojame mažiausiai vieną dieną įvairiais stress testais. Kompiuteris sėkmingai įveikia visus testus, tačiau viena bėda – neveikia USB. Išrenkame plokštę atgal ir matuojame signalus kurie ateina į USB jungtis. Data linijos tvarkingos, nėra tik 5 voltų USB maitinimo. Šioje plokštėje už USB maitinimą atsakinga mikroschema - „switchas“.Kuri gavusi komandą iš multikontrolerio atsidaro ir užmaitina USB. Surandame donorinę detalę ir perlituojame ją. USB maitinimas atsiranda ir USB pradeda veikti.
Pabaigai galime pridėti, kad tokie remontai tikrai nėra lengvi, reikalauja daug laiko ir pastangų. Konkrečiu atveju diagnostika, detalių paieškos ir jų litavimas užtruko apie 12 valandų neįskaitant kompiuterio testavimo. Padėtį taip pat apsunkina schemos nebuvimas. Bet tikslas pasiektas – kompiuteris veikia, o tai visada malonu, ilgų metų HP! :)