Motininių plokščių diagnostika

Pagrindinių (motininių) plokščių diagnostika


Žodis „diagnostika“ – visiems suprantamas ir aiškus, bet kas slypi giliau už jo? kas vyksta taisykloje su jūsų vargšu kompiuteriu, kurį savaitgalį gausiai pavaišinote alumi? Jei įdomu (labai tikimės, kad taip) – skaitome toliau, o jei ne – nesivarginkite, tik žinokite, kad savo techniką patikite į profesionalių meistrų rankas.

Bet kuris save gerbiantis elektronikos meistras turi vieną bendrą taisyklę – kiekvienas remontas prasideda nuo diagnostikos, o kiekviena diagnostika prasideda nuo vizualinės apžiūros. Šiek tiek užbėkime įvykiams už akių ir atmeskime vaikų žaidimus – tai yra visus kompiuterio komponentus, išskyrus pagrindinę plokštę, nes tai yra dalykai, kurių diagnostikos ir remonto metu nereikia per daug paprakaituoti. Taigi, iš karto eikime prie sunkiosios artilerijos – pagrindinių plokščių diagnostikos.

Pradedame nuo vizualinės apžiūros, tam naudojame mikroskopą, nes plika akimi, net jei ir turėtume erelio akis – pamatytume nedaug. Kiekviena plokštė susideda iš tūkstančių smulkių (SMD) komponentų, lustų ir įvairių mikrokontrolerių tarp kurių vyksta nuolatinė komunikacija ir šimtai elektroninių signalų sugeba sukurti vaizdą, kuri matote savo ekrane. Jei įsivaizduojate orkestrą, kuriame groja kelios dešimtys žmonių ir kiekvienas jų veiksmas yra tarpusavyje suderintas ir valdomas dirigento, tai įsivaizduokite motininę plokštę ant kurios paviršiaus sutupdyta šimtai, o gal net tūkstančiai tokių „orkestrų“. Ir net vieno tokio „muzikanto“ išvedimas iš rikiuotės gali pridaryti rimtų bėdų. Kyla klausimas ką matome pro mikroskopą? Prieš akis 10-20 kartų padidintas vaizdas, todėl galime identifikuoti net ir mažiausio skysčio lašo sukeltos korozijos pažeistą komponentą, pamatyti ar mes pirmieji kurie prisiliečia prie šios plokštės ir nėra ankstesnių litavimo žymių, bei ar nėra perdegusių ar kitaip pažeistų komponentų, ar dėl grubaus ardymo pažeistų vidinių lizdų ar plauko storio kontaktų.

Jei nieko įtartino neaptinkame, keliaujame į antrą etapą ir tikriname ar plokštė kurioje nors vietoje netrumpina. Kad tai išsiaiškintume naudojame laboratorinį maitinimo bloką – nustatę reikiamą įtampą, užmaitiname plokštę ir stebime ar plokštė „valgo amperus“. Paprastai tariant, užtrumpintas komponentas praleidžia elektros įtampą ir ima kaisti. Kaitimas kartais būna nedidelis (skiriasi tik keletą laipsnių nuo aplinkos temperatūros), todėl čia į pagalbą ateina termo kamera. Termo kamera labai palengvina darbą – ji išryškina stipriau kaistantį užtrumpintą komponentą ir atvaizduoja ji savo ekrane taip jį identifikuodama.

Jei „trumpo“ signalo neaptinkame, keliaujame į trečią diagnostikos etapą – prie plokštės jungiame „post kortą“ ir jei plokštė startuoja, stebime ar neužstringa kažkuris post kodas (pagal jį galima identifikuoti tam tikrus plokštės gedimus, pvz. neveikia atmintis ar vaizdo procesorius ir t.t.).

Ketvirtas etapas - jei gamintojas pateikia, šiame etape naudojame plokštės schemą ir „boardview“ (komponentų identifikacinį žemėlapį) ir multimetro ir oscilografo pagalba matuojame tam tikrus signalus, kurie yra būtini normaliam plokštės veikimui. Aptikę, kad kažkurio signalo trūksta, arba jis yra ne tokio nominalo koks įprastai turėtų būti – turime už ko užsikabinti ir galų gale aptinkame adatą šieno kupetoje.

Penktas etapas – reikiamų pakeitimui komponentų paieška ir remonto kainos bei terminų pateikimas klientui.

Diagnostika yra nemokama, tikslesnių remonto darbų kainas rasite mūsų kainoraštyje. Primename, kad niekada nepateiksime pagrindinės plokštės remonto kainos telefonu ar el. paštu, nes jei gerai pamenate – kiekviena diagnostika prasideda nuo vizualinės apžiūros :)

Kontaktai


Greičiausias būdas susisiekti su mumis – telefonu arba el. paštu. Mūsų dirbtuves rasite Vilniuje, J. Kubiliaus g. 23

Tel.: 8-601-07250

J. Kubiliaus g. 23 (2 aukštas, vidurinis įėjimas), Vilnius

Dirbame: I-IV 10:00-19:00; V 10:00-18:00

Atsiskaitomoji sąskaita: LT954010042400432840 (Luminor | DNB) Gavėjas: Modestas Černiauskas, verslo liudijimo nr: ZA114850-1